4 turas: Sūduva – Žalgiris

Kas įdomaus nuobodžiose rungtynėse?

Bendrai

Kiek keista, kad abi lyderės, rezultatyviausios komandos A lygoje, žaidžia nuo gynybos, bet tokia jau ta realybė. Be Sūduvos bandymo paspausti Žalgirį pirmas 15 min abiejuose kėliniuose nevyko nieko įdomaus.

Tie Sūduvos bandymai aktyviau pradėti kėlinius buvo vieninteliai (iškyrus paskutines minutes), kai Žalgiris teikdavosi greičiau išvesti kamuolį nuo baudos aikštelės. Kas mane nustebino, kad tuo bandymai spausti gynėjus ir pasibaigdavo.

Likusį laiką teko ketvirtą kartą žiūrėti į Žalgirį, ritinėjantį kamuolį ir varginantį priešininko puolėjus. Skirtumas buvo tas, kas Sūduva nesiteikė žaisti kaip Stumbras ir už tai praktiškai nieko ir nesukūrė. Tik nežinau, ar yra kuo nusivilti, kai Čeburino komanda visada žaidžia ta pačia taktika – spusteli pradžioje ir atsitraukia kontratakuot nepaisant spaudimo rezultatų.

Jautėsi, kad Sūduvos koziriai yra atvirame žaidime, kai komanda efektyviai atkerta varžovus perdavimais į kraštus. Vis dėlto, Skarbaliaus taktika perdavimais patampyti varžovų išsidėstymą ir rasti perdavimą po puolėjais atrodė neblogai, tik kompaktiškai išsidėsčiusius Sūduvos atveju vieno žaidėjo pozicinė klaida retai leisdavo atkirsti daugiau komandos draugų.

Jautėsi bendras Žalgirio neužtikrintumas, nes kiekvienas prarastas kamuolys galėjo virsti gaisru prie savų vartų. Buvo įdomiausia žiūrėti, kaip Skarbalius pakeis taktiką žaisdamas daugumoje, bet tas minutes Sūduva sėkmingai atsilaikė net ir su atviriau žaidusiu Žalgiriu.

Žaidėjai

Pirmą kartą nuo pirmos minutės pradėjęs Mikoliūnas atrodė puikios formos ir pavydėtinos fizinės būklės sezono pradžiai. Gaila, kad krašte jam teko žaisti su Barausku, o ne Slinjgardu, nes jautėsi, kad Barauskui trūko greičio ir patirties.

Barauskas, jei nežiūrint į kiek lėtai priimamus sprendimus, pasirodė visai padoriai, ypač turint galvoje, kad jo nevengė paspaust Švrljuga.

Be Tomič Žalgirio centras atrodė visai gerai, daugiau atsakomybės prisiėmęs Blagojevič pasirodė puikiai, tik manau, kad likus paskutinėms 10 minučių jam pritrūko jėgų, dėl kurių Žalgiriui net daugumoje nepavyko perimt žaidimo.  Jei rimtai, po tų kontaktų, kuriuos patyrė Blagojevič, lieka džiaugtis, kad baigė rungtynes ne ant neštuvų.

Šimkovič sužaidė bene blogiausias rungtynes sezone, bet manau, kad tai yra daugiau Sūduvos gynybos ir saugų nuopelnas.

Marquinhos… matyt laikas pasakyt, kad pirmam ture jį nepelnytai nuvertinau. Atrodė. kad keliose vietose prarasdavo šaltą protą, bet bendrai buvo vienas ryškiausių žaidėjų.

Maleč kiek nuvylė, ypač situacijoje, kai Romanovskis iškišo kamuolį priešais vartus. Tai buvo vienas ryškesnių Žalgirio momentų, kuriam sukurti užteko to, kad jis neperlaikytų kamuolio.

Bartkus, kelis kartus bandydamas atiduoti tolimus perdavimus, prarado kamuolį į užribį arba atidavė tiesiai priešininkams. Turint galvoje, kad jis kartais kojomis priima kamuolį stovėdamas aukščiau už gynėją, neatrodo gerai. Vis dėlto, jau ne pirmose rungtynėse vartai sausi, todėl vartininko niekuo kaltint negali. Ką verta paminėt, tai pirmo pusvalandžio metu kilę konfliktai ir pražangų virtinė, kurių metu Bartkus gana neblogai į vietą pastatė Laukžemį.

Nyuadzi lakstė. Tai tiek, matyt.

 

 

 

Parašykite komentarą